Šioks toks ate mano laikinai bičiulei

Vakar mirė mano katė. Hm… mano? Juk net jos vardo nekeičiau dėl to, kad jin savo gyvenimą turi, o aš tik nusprendžiau, kad galėtumėm būti bičiulės kurį laiką. Turbūt ne mano. Bet vėlgi, čia mano išvedžiojimai, truputį susireikšminu.

Snifė. Pagyvenom su ja tris savaites. Buvo labai meili katytė ir glaustymosi narkomanė. Be kita ko, murkdavo, kaip traktorius ir mėgo su manim lovoj miegot. Labai miela ir labai glostydavo širdį, bet reikėdavo stengtis atsargiai verstis ant kito šono, kad jos nepabaidyčiau. Šioks toks nepatogumas, su kuriuo mielai kasdien gyvenčiau.

Vakar rašinėjau butiokei, labai jaudinausi. Vienu metu pasiprašiau, kad išleistų iš darbo anksčiau ir po to dar susiskambinau su butioke. Ji man pasakė, kad Snifė jau nebekvėpuoja ir kūnelis jau atšalęs. Taigi, nebebuvo pas ką grįžti. Būčiau nešus ją užmigdyti, bet pasimirė pati.

Grįžusi pamačiau, kaip Snifės kūnelis atrodo. Ligotą gyvūną ištinkanti mirtis nėra nei graži, nei romantiška. Be gyvybės tas kūnelis visiškai kitaip atrodo. Paskutinėm dienom jos pilvuke labai kaupėsi skysčiai ir per odą ar per kur dalis jų persisunkė į jos guolį. Keistas jausmas po to plauti guolį.

Taigi, nė velnio ta mirtis nėra graži. Tiksliau, tai, kas po jos lieka.

Visi šitie pastarųjų dienų išgyvenimai man labai primena tai, kas vyko prieš tris metus. Ech, taip žmogiška ieškoti ryšių ir sąsajų. Labai panašiu laiku, iš kart po Kalėdų, prieš tris metus mama telefonu pasakė, kad jai gydytojai pranešė, jog išnaudotos visos gydymo galimybės ir paleido ją namo. Man ir veterinarė labai panašiai pasakė užvakar. Tik po to Snifė gyveno dar beveik dieną, o mama du mėnesius. Abu sykius nespėjau grįžti, abu sykius apie mirtį (visai neseniai įvykusią) su žinojau telefonu.

Gal dėl to ir dar liūdniau, nes prisimenu ir mamą. Prisimenu, kaip su kalbėdavomės apie jos laidotuves, kaip ji nori būti aprengta, juokaudavom apie sąrašą žmonių, kuriuos ji pageidauja pakviesti į laidotuves, o kurių nenorėtų matyti. Mat, ji mokėjo pykti ir ne visus mėgo. Buvo ir už ką nemėgti. Prašė, kad pasirūpinčiau sese ir aš sakiau jai, kad nesijaudintų, nes tikrai ja rūpinsiuos.

Ar aš žinojau, kaip reikia su ja kalbėtis, žinant, kad pabaiga jau taip arti? Nežinojau. Nebuvo tai lengvi pokalbiai, bet jų metu nenaudojau frazės “viskas bus gerai”. Ji būdavo pavargus ir nusilpus, tad ir pokalbiai buvo trumpi ir vis retėdavo. Nenorėjau jos apsunkint, ji greit pavargdavo.

Nespėjau grįžt jos aplankyt. Tą dieną, kai turėjau išskristi, nuėjau į parduotuvę ir nupirkau pora smulkmenėlių, kad nuneščiau jai į ligoninę. Tik susimokėjau ir pamačiau telefone praleistą skambutį iš jos numerio. Paskambinau, o atsiliepė tėtis. Taip ir nebebuvo kada jai įteikti tų smulkmenėlių. Vieną jų vėliau vis nešiodavausi kišenėje, kaip prisiminimą, bet mėnesio bėgyje kažkur mieste pamečiau, pasigedau tik grįžus namo. Buvo labai apmaudu, bet vis dėlto tai tėra daiktas. Visi daiktai prarandami, svarbiausia yra prasmė, kurią jiems suteikiam. Prasmė taip paprastai nėra prarandama.

Su Snife užvakar praleidau gražų vakarą. Glostinėjau ją ilgiausiai. Atsisakiau pasiūlymo išlėkt į miestą, gerai padariau. Buvo labai miela su ja pasibūt. Gulinėjo lovoj, man pašonėj, aš ją glostinėjau. Kur tai skaičiau, kad dėl to, jog gyvenimas yra laikinas, jis tampa tik prasmingesnis. Galbūt ir tiesa. Bet laikinumą būtinai reikia suvokti, kad jis įgytų prasmę. Ignoruojant ir bėgant nuo tiesos, pabėgi ir nuo kitų dalykų: nuo prasmingo paprasto pasibuvo, nuo tai, kaip sunkūs jausmai ir apmąstymai išgrynina tai, kas yra svarbiausia, nuo to, kaip tai tave augina kaip žmogų.

Va, keletas paskutinių Snifės nuotraukų.

Advertisements

One thought on “Šioks toks ate mano laikinai bičiulei”

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s