Dvi lytys ar 31, ar begalybė

Ginti mažumų teises bei rūpintis, kad žmonės nebūtų diskriminuojami dėl to, kad jie yra kitokie nei dauguma, yra graži idėja. Tačiau, kaip ir su dauguma dalykų, reikalingos ribos, nes gero būna per daug. Panašu, jog pastarųjų metų įvykiai Niujorke bei Kanadoje jau peržengė šią ribą. Tiesą sakant, pamąsčius apie kai kuriuos kitus įvykius, riba jau senokai buvo peržengta, bet mes pakankamai gerai toleruojame link absurdo einančius pokyčius tol, kol jie vyksta mažais žingsneliais.

Taigi, 2016 metų gegužę Kanadoje pateikta įstatymo pataisa (Bill C-16), pagal kurią lyties identitetas bei lyties išraiška papildo sąrašą savybių, kurių pagrindu draudžiama diskriminuoti žmones. Pilnas sąrašas papildžius įstatymą, skamba taip: rasė, tautinė ar etninė kilmė, spalva (kaip suprantu, odos), religija, amžius, lytis, lytinė orienticija, lyties identitetas ar išraiška, santuokinis statusas, šeimyninis statusas, negalia ar teistumas dėl nusikaltimo, dėl kurio asmuo buvo išteisintas ar atleistas nuo bausmės. Taigi, įstatymas priimtas tam, kad žmonės būtų ginami ne tik nuo rasinės, lytinės ir kt. diskriminacijos, bet kartu galėtų laisvai išreikšti savo lytinę tapatybę ir nebūti dėl to diskriminuojami.

194513-1463684571-wide.jpg

Dabartinėje pataisos versijoje, kaip pastebėjau, nėra apibrėžta, kas yra lyties tapatybė bei išraiška. Kuomet skaičiau šią pataisą prieš savaitę, šios savokos buvo paaiškintos. Taigi, panašu, jog paskutinės pataisos peržiūros metu (tikėtina, jog dėl kilusių protestų ir diskusijų, susijusių su šia pataisa), paaiškinimai buvo pašalinti. Bet esmės tai nekeičia, kadangi įstatymas neapibrėžia protingų ribų bei bus interpretuojamas remiantis Ontario žmogaus teisės kodeksu.

Lyties identitetas Ontario žmoguas teisių komisijos puslapyje (Gender identity and gender expression) apibrėžiamas kaip tai, kaip asmuo viešai išreiškia bei pristato savo lytį. Tai gali sudaryti elgesys bei išorė: apranga, šukuosena, makiažas, kūno kalba, balso tonas. Asmens pasirinktas vardas bei įvardis taip pat yra vienas iš įprastų būdų išreikšti savo lytį.

Tame yra daug tiesos. Vyras, kuris visą gyvenimą jaučia, jog gimė ne tame kūne ir turėjo būti moteris, būtent per minėtus išorės ir elgesio ypatybes stengsis pabrėžti, jog tapatinasi ne su vyru, bet su moterimi. Nekeista, jog toks asmuo norės pasirinkti moterišką vardą ir pageidaus, jog į jį būtų kreipiamasi “ji”, o ne “jis”. Taigi, individai, kuriems tai nepatinka, kuriems galbūt yra nesuvokiama, jog vyras gali rengtis moterimi ir elgtis kaip moteris (ne retas tuo ir bjaurisi), įstatymo jau būtų baudžiami, jeigu žemintų moteriškos lyties indentitetą turintį vyra ir paprašius kreiptis “ji”, vis viena primygtinai naudotų “jis”. Šioje situacijose, abi pusės yra savotiškai teisios, bet įstatymas gina transeksualių žmonių teises, tad svarstyklės nusvyra į jų pusę.

Jei tuo viskas pasibaigtų, galėtume džiaugtis, jog tampame dar tolerantiškesne visuomene bei rūpinamės žmonių gerove. Bet, deja, čia prasideda dideli nukrypimai į lankas. Ribos nėra, ir tai, kas vyksta, mano supratimu yra mažų mažiausiai absurdiška.

Panašus įstatymas jau yra priimtas Niujorke (Gender Identity/Gender Expression: Legal Enforcement Guidance), pagal kurį nesutikimas naudoti transeksualaus darbuotojo pageidaujamo įvardžio gali būti interpretuojamas kaip lyties identetu paremta diskriminacija, už kurią gali būti paskirta iki 250 tūkst. dolerių bauda. Niujorkas paskelbė 31 lyties identiteto sąrašą (Gender Identity List). (Anglų kalboje lytis įvardijama dviem skirtingais žodžiais: “sex” kas nurodo biologinę lytį, t. y. vyras, moteris, bei “gender” kas nurodo giminę bei lytį, t. y. moteriškoji ir vyriškoji giminė) Pats sąrašas, nesusipažinus su LGBT judėjimu ir istorija, skamba, kaip anekdotas: lyčių sineazatorius (Gender bender, daugmaž, asmuo apjugniantis vyriškus ir moteriškus lyties aspektus),  dvidvasis (Two spirit, kas iš esmės yra tas pats, kas lyčių sintaezatorius, tik dar turi būti kilęs iš šiaurės amerikos genčių), femme (iš esmės, bet kas, kas yra moteriškas, moteriška) ir dar daug kitų lyčių. Moteris bei vyras įrašyti ne sąrašo pradžioje, o viduryje. Ir ne todėl, kad sąrašas suskirstytas pagal abėcėlę. Galbūt todėl, kad norima parodyti, jog moteris ir vyrras tėra pora iš daugelio lyties identitetų. Nors, manau, jog 99% populiacjos atspindinčius lyčių identitetus derėtų nukelti į sąrašo pradžią.

Pronoun-cards-2016-02-1024x585.png

Ir kaip derėtų kreiptis į dvidvasiu save laikantį asmenį? Juk tas sasmuo nelaiko savęs nei vyru, nei moterimi? Lesbiečių, gėjų, biseksualų, traseksualų tyrimų centras JAV pateikia 9 skirtingus lyčių įvardžius (Gender Pronouns). Įvardis, tokiu atveju priartėja prie vardo atitikmens, kas iš esmės griauna įvardžio paskirtį, kartu girauna suvokimą apie tai, kas yra vyras, moteris ir kas apskritai yra lytis. Įvardžiai supaprastina pasaulio suvokimą ir leidžia paprastai ir greitai įvardinti asmenis. Apie praeivį galima pasakyti “jis praėjo”, “jos šuo” ir etc. Teoriškai,  pagal Niujorke priimtą įstatymą jau nebėra teisinga taip išsireikšti, nes nežinai ar praeivis, kuris iš pažiūros atrodo kaip vyras, save identifikuoja kaip vyrą ir pageidauja naudoti įvardį “jis”. Įvardžių funkcija pakinta, tačiau jų funkcija vis dar yra reikalinga. Kaip tuomet įvardinti nepažįstamus ir tik iš matymo žinomus žmones? Žmogus, atrodantis kaip moteris? Bet toks teiginys jau būtų diskriminacinis, kadangi primetamas lyties įvaizdis. Jei šalia yra vyras ir moteris, kaip įvardinti, apie kurį kalbame? Sveikas protas norėtų pasakyti, jog ir toliau naudotume “jis” ir “ji” tokiose situacijose, o bendraujant su asmeniu, būtume patikslinti. Bet tokie įstatymai “laužo” suvokimą apie lyties identitetą ir tai, kas yra vyras bei moteris.

Iš kur mes žinome “jis” ar “ji”? Per biologijos pamokas moko apie brendimą ir tai, kuo skiriasi vyras nuo moters (Vystymasis paauglystėje). Moteris turi daugiau ar mažiau moteriškas kūno formas, jos balsas aukštesnis, net jeigu ji elgiasi “vyriškai”, užtenka pažiūrėti į nuotrauką ir daugiau ar mažiau bus aišku, jog tai moteris. Kai kurios moterys turi daugiau vyriškų požymių, kai kurie vyrai turi daugiau moteriškų požymių, bet dažniausiai nėra sudėtinga atskirti lytį (žinoma, jeigu nebuvo panaudotas didelis kiekis makiažo).

Tačiau žmonės, rengę šiuos įstatymus nesirėmė biologija. Veikiau buvo remtasi socialinio konstruktyvizmo teorija (Gender Socialization and Identity Theory), pagal kurią lyties rolės yra išmokstamos ir kutūriškai perimamos. Ši teorija tikrai turi savo vietą po saule ir keistokai atrodytų žmogus, teigiantis, jog lyties rolės visados buvo tokios pat bei nekito laike. Moters vaidmuo visuomenėje per paskutinį šimtemetį stipriai pasikeitė. Be to, nesunku, pažvelgus į skirtingas kutltūras (tegu ir vakarų bei vidurio rytų), pastebėti, jog moters bei vyro vaidmuo skiriasi.

Tačiau, panašu, jog prieš biologiją galima užsimerkti ir teigti, jog lyties identitetas ir biologinė lytis nėra susiję. Kyla klausimas, iš kur mes žinome, jog lyties vadmenys kultūriškai nulemti? Vienoje gentyje moterys atlieka vienokią rolę, kitoje kitokią, net it toje pačioje šalyje moters rolė kinta istoriškai. Taigi, mes stebime, kokį vaidmenį atlieka moterys, kokį vyrai ir matome, jog skirtingose kultūrose tie vaidmenys skiriasi (neapibrėšiu kuo ir kokiu lygiu). Bet visų pirma, turime įvertiti, jog stebimas asmuo yra moteris/vyras, o tai įvertinama pagal biologinę lytį. Ir tik tuomet jau vertinami lyčių vaidmenys.

cab80d80857b4b4a7b91f26f6e99b6c7%2F565x0xwidth%2F75%2Fhttps%2Fhessianwithteeth.files.wordpress.com%2Fuloop%2Fr=305%2Fjpg%2F2014%2F12%2Fno.jpg

Mano supratimu, įstatymas, kuris iš esmės pakeičia suvokimą apie lyties identitetą, turėtų būti paremtas objektyvia realybe, tačiau panašu, kad taip nėra. Socialinio konstruktyvizmo teoriją paneigia realus Skandinavijos šalių pavyzdys. Šios šalys pripažintos kaip pozityviausiai vertinančios lyčių lygybę (Global report: attitudes to gender), taigi, lyčių lygybė ne tik įteisinta “ant popieriaus”, bet žmonės iš tikrųjų vertina vyrus bei moteris kaip lygius ir stengiamasi, kad visose pozicijose tiek vyrai, tiek moterys turėtų vienodas galimybes įsidarbinti. Tačiau, pavyzdžiui, Švedijoje tai neįtakojo jokių skirtumų užimamose valdžios pozicijose ir 77% tokių pozicijų užima vyrai, moterys daugiau laiko skiria namų ūkio darbams, nei vyrai (Sweden is not some kind of equality paradise). Taigi, nepaisant lygių lyčių galimybių, vyrai vis dar yra labiau linkę užimti valdančiąsias pozicijas.

Ką bekalbėti apie įvairius tyrimus su kūdikiais bei mažais vaikais. Pavyzdžiui, 12 mėnesių amžiaus mergaitės daugiau dėmesio skiria veidams, todėl jos ilgiau žiūri į lėles, o berniukų dėmesį labiau traukia objektai, pavyzdžiui, mašinos (Infants’ preferences for toys, colors, and shapes: sex differences and similarities).

Atrodo keista, jog tokie akivaizdūs dalykai gali būti ignoruojami. Tačiau žmonės yra linkę ieškoti patvirtinimo savo įsitikinimams ir linkę bendrauti su bendraminčiais. Yra nemažai lyties tyrimų, besiremiančių socialinio konstruktyviizmo teorija, kuri dalinai yra teisinga ir dalinai paaiškina lyties roles, tad galima rasti patvirtinimų įsitikinimui, jog lyties tapatybė yra ne kas kita kaip kultūriškai nulemtas vadidmuo. Yra žmonių, kuriuo jaučiasi diskriminuojami, nes nėra “tradicinai” vyriški vyrai ar moteriškos moterys. Vakarų šalys juk yra liberalios, gina mažumas, netoleruoja diskriminacijos.

Bet kartais viskas nueina per toli. Tai, kas vyksta dabar, iš esmės keičia suvokimą apie tai, kas yra moteris, kas yra vyras ir kas apskritai yra lyties tapatybė. Ignoruojami kai kurie faktai, pateikiami patogūs argumentai. Netruks ateiti laikas, kuomet moksliškai nagrinėti skirtumus tarp vyrų ir moterų bus už įstatymo ribų arba tokie tyrimai paprasčiausiai nebus remiami, kadangi bus laikomi diskriminuojančiais.

Tai kas vyksta Niujorke ir Kandadoje nėra tik Šiaurės Amerikos šalių problema. Vakarų šalys yra liberalios, ir, jeigu panašūs įstatymai, susiję su lyties identetu, bus laikomi progresyviais, jie netruks įsitvirtinti vakarų Europos valstybėse. Atkeliaus ir į Lietuvą, pavėluotai, žinoma, bet ilgainiui ir Lietuva norės būti liberali, progresyvi, europietiškai valstybė.

Manau, kad diskriminacija neturi būti toleruojama, bet neturi būti toleruojamas ir sveiko proto trūkumas.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s