Žodžio laisvė AR mažunų teisės

rzy6wr6jvn9rr3ekfmf3Sovietmečiu negyvenau, tačiau žinau, kad savo nuomonę tam tikrais klausimais reikėdavo reikšti atsargiai. Šiaurės Korėjoje sugalvojus pakritikuoti lyderį ar režimą, kalėjime gali atsirasti ne tik pats, bet ir visa tavo šeima (THE PEOPLE’S CHALLENGES). Bet juk tokie totalitariniai režimai buvo kažkada tai seniai, arba yra užsilikę neaiškiose valstybėlese. Mes juk gyvename progresyvioje vakarietiškoje visuomenėje ir galim džiaugtis žodžio laisve.

Ar tikrai?

Pažvelgus į pastaruosius įvykius Niujorke, bei Kandoje (Dvi lytys ar 31, ar begalybė) panašu, jog tam tikra prasme grįžtame prie komunizmo. Juk komunistai taip pat turėjo daug gražių utopinių idėjų apie lygybę, apie tai, kaip visi žmonės galėtų turėti vienodus išteklius ir kaip tatai būtų teisinga ir nuostabu. Bet humaniškomis priemonis šių idėjų neįgyvendimo. Apskritai neįgyvendino. Dabar taip pat daug kur afišuojama lygybė, įvairių “egiamų” grupių teisės ir yra didžiulė gėda “nepaisyti” mažumų teisių. Deja, svarstyklės persisvera ir, panašu, jog mažumų teisės tampa svarbesnėmis nei daugumos, ir įvairios moksliškai nepragrįstos, tačiau gražiai ir utopiškai skambančios teorijos, tampa svarbesnės už sveiką protą, kritinį mąstymą ir gebėjimą įvertinti įvairius, net tik tau palankius faktus.

marksism-leninism

Utopijos skamba gražiai ir vilioja jaunus, patirties dar neturinčius žmones, kurie dar ieško savęs ir bando surasti savo vietą pasaulyje, arba kuriems gyvenime ne ypač pasisekė. Galbūt todėl, jog negimė turtingoje šeimoje ar gerame rajone, galbūt todėl, kad tingėto dirbti po 60-80 valandų ir daugiau per savaitę, kaip kiti sėkmingi verslininkai, galbūt todėl, kad matė daug neteisybės ir niršo, jog negali nieko pakeisti, galbūt, nes nemokėjo taip gerai gyvenime prasisukti kaip kai kurie kiti, ar gal mama juos labai mylėjo ir pernelyg saugojo, bet taip saugiai augę jie neįgijo sėkmingam asmenybei reikalingų įgūdžių.

Žodyne utopija apibrėžiama kaip idealiai tobula vieta, ypač atsižvelgiant į įstatymus, valdžią ir socialines sąlygas, bei kaip nepraktiška schema socialinio gyvenimo pagerinimui. Nepraktiška, nes nepasiekiama. Nepasiekiama, nes nėra idealių žmonių. Mes nesam utopiniai individai, kurie visuomet elgsis teisingai ir kurs saugią aplinką be neteisybės. Žmogaus prigimtis ne tokia. Kažkas savo poreikiams patenkinti mokysis, įgis įgūdžių, eis į darbą, o kažkas kitas bus išmokęs, jog daug lengviau daiktą pasivogti, ypač, jei lieki nepasstebėtas. Neįmanoma panaikinti galimybės tokiam išmokimui atsirasti.

Galima moralizuoti iki begalybės apie auklėjimą ir brandesnę visuomenę, tačiau žmonių skirtumų ir varijuojančios aplinkos nepanaikinsime. Yra žmonių su blogais ketinimasi, yra ir su ypač blogais. Galima diskutuoti, jog žodis “blogas” yra tik žmogaus skurta etiketė ir vertinimas, iki kol kažkas susprogdina bombą ir žūsta tavo  draugas/brolis/vaikas, arba kol nesusiduri su gydytoju, aplaidžiai atliekančiu tyrimus ar net įtikinančiu, jog jie nėra reikalingi, ir pavojinga liga pažengia per toli į priekį. Tuomet filosofavimas netenka prasmės ir tampa visiškai aišku, jog tai yra “blogai”. Yra įvairų žmonių, su įvairias ketinimais ir įvairiom mintim. Net ir gerus ketinimus turintys žmonės daro klaidas.

Galų gale, žmonės turi skirtingas nuomones, ir kas vienam yra utopija, kitam gali atrodyti kaip baisus košmaras arba kaip kažkas kliudančio įgyvendinti savo siekius. Tad norit kurti utopiją, reikia, kad bent dauguma mąstytų taip pat ir siektų to paties ir reikia tildyti pasisakančius prieš tokias idėjas. Panašu, kad tokiu būdu dabar ir mėginama sukurti idealią visuomenę aukojant žodžio laisvę.

image-20160520-4466-1bc8saj.jpg

Įstatymai, kurie teoriškai suteikia visiem žmonėms lygias teises bei gina mažumas, pradeda  diskriminuoti daugumą ir atima teisę kalbėti. Kanados Bill C-16 yra vienas iš tokių pavyzdžių, kuomet transeksualių ir nesitapatinančių su traidiciniais vyro bei moters lyčių įvaizdžiais (nors, sunku pasakyti, kas yra vyras, o kas – moteris, visi esame skirtingi ir savo lyties tapatybę išreiškiame savaip, kam kurti naujas savokas?)  žmonių saugumas ir susikurtas identitetas iškeliamas aukščiau už sveiką protą bei žodžio laisvę ir nenaudoti šios mažumos sukurtų žodžių tampa nusikaltimu. Negali viešai remtis objektyvia realybe ir esi priverstas prisitaikyti prie tam tikros grupės įsivaizdavimo apie realybę, pakeisti savo suvokimą apie tokais fundamentalias savokas kaip lytis, kaip vyras ir moteris. Ir visa tai vadinama”pagarba” mažumos atstovui. Deja, šiuo atveju mažumos atstovas pamiršta, jog pats turi gerbti aplinkinius ir braudamasis į suvokimą apie tam tikras,  nuo kasdieninio gyvenimo neatsiejamas sąvokas, turi prisiimti atsakomybę už tai, ką toks esminių savokų prasmės pakeitimas  padaro ir kokios gali būti to pasekmės.

Ar tai, jog kažkas mano, kad jausis saugiau, jeigu žmonės aplink jį naudos tam tikrus žodžius (įvardžiai: ze, hir, xe, xem, per, perself and etc.), yra svarbiau už ždžio laisvę, už gebėjimą laisvai išreikšti savo mintis bei nuomonę, už gebėjimą nurodyti, kur matai problemą? Panašu, jog dabar populiaru manyti, jog kažkieno jausmai ir nenorėjimas patirti nemalonių emocijų yra svarbiau  už gebėjimą laisvai diskutuoti ir komunikuoti savo mintis.

Kanada ir Bill C-16

Kaip atsaką į Bill C-16 bei kitus susijusius dalykus, Toronto universiteto dėstytojas dr. Jordan B. Peterson paskelbė trijų video seriją “Profesorius prieš politinį korektiškumą” seriją savo Youtube kanale , kur išsakė savo nuomonę apie dabartinę padėtį Kanadoje, įstatymus ir žodžio laisvę. Jis pareiškė, jog, kuomet Bill C-16 bus priimtas, nesutiks naudoti transeksualų bei nesitapantinančių su esamomis vyro ir moters lytimis bendruomenės įvestų įvardžių, bei teigė, jog viena yra uždrausti kažką sakyti, o visai kita, kuomet įstatymu žmonėms brukami privalomi sakyti žodžiai, kas, jo nuomone, yra labai pavojingas žingsnis. Šie video susilaukė didžiulio atsako ir Peterson buvo išvadintas transfobu. Kuomet universiteto kieme profesorius sakė kalbą apie žodžio laisvę, užuot prisijungę prie diskusijos, transeksualų ir kitų panašios pasaulėžiūros bendruomenės nariai stegėsi užgožti Peterson savo skandavimais, kurdami techninius trukdžius  Kitaip tariant, protestuotojai elgėsi taip, kaip būdinga miniai: sumažėjusi individuali atsakomybė už veiksmus, padidėjęs agresyvių veiksmų kiekis esant negatyvioms nuotaikoms ir frustracijai. Viena, kai tai yra minios veiksmai, kita, kai tokios minios ideolgija pereina į įstatyminį lygmenį ir prieštaravimas ar kitokios nuomonės išsakymas baudžiamas.

flat-earth-625x350

 

Yra neaiškių savokų, apie kurias galima ilgai diskutuoti ir gilintis, bet, rodos, tai, kad Žemė nėra plokščia jau seniai yra žinoma, tačiau plokščios Žemės teorija turi aktyvių pasekėjų net ir 2017 metais (Are Flat-Earthers Being Serious?). Atrodo natūralu ir bemaž visiems žinoma, jog yra tokios lytys kaip vyras ir moteris, tačiau yra žmonių kurie tai neigia, ir kadangi jie gina mažumų teises bei pasisako už pagarbą ir saugią visuomenę, susilaukia palaikymo. Diskusijos apie lytis, teises bei žodžio laisvę metu  Waterloo universiteto dėstytojas Nicholas Matte pareiškė, jog “nėra teisinga/tiesa, jog yra toks dalykas kaip biologinė lytis”, bei, jog jau paskutinius 50 metų mokslininkai sutaria, jog lytis nėra bipolinė (t.y, kad yra dvi lytys: vyras ir moteris). Dėstytojas taip pat pareiškė, jog Jordan B. Peterson pažeidžia studentų teises bei užgaulioja juos nesikreipdamas į jų pageidaujamu įvardžiu (turima omeny studentus, nesijaučiančius esančiais tokios pat lyties, kaip jų biologinė lytis). Taigi, sukurtų naujų įvardžių nenaudojimas, kuomet esi verčiamas prievarta/įstatymu juos varototi, jau yra prilyginamas užgauliojimui, diskriminacijai bei žmogaus teisių pažeidimui. Šie įvardžiai nėra natūraliai naudojami kalboje ir buvo dirbtinai sukruti, tačiau visuomenėje nėra prigiję. Dabar, paskelbus Bill C-16 tuos įvardžius bus privaloma naudoti ir bus baudžiami žmonės “piktybiškai” jų nenaudojantys.

Įstatymai, prasilenkiantys su objektyvia realybe, peržengia absurdo ribą. Jeigu žodžio laisvė bus ribojama, tokie dalykai netrukdomi vystysis į didesnius kraštutinumus.  Pavyzdžių netrūksta – Šiaurės Korėja, SSRS, artimųjų Rytų valstybės. Žmonės turi galėti išsakyti savo nuomonę ir neturi būti uždrausta kitiems, išsakyti savąją, net jeigu ji yra priešinga. Jeigu kažieno nuomonė ir idėjos sukelia pasipriešinimą, tegu būna išgirstas ir pasipriešinimas. Žmonėms sveikiau žinoti ir matyti abi diskusijos puses užuot gyvenus cenzūros sukurtoje iliuzijoje. Nes tiki tuo, ką nuolat girdi, ir tiki tuo, kuo tiki kiti. Jeigu bus pateikiama tik viena pusė, ir bus stabdomos ir tildomos prieštaraujančios ar tiesiog kitokios nuomonės, visuomenės požiūris susiformuos pagal tai, kas pateikiama ir lengvai pasiekiama. Paprastas žmogus neturi nei laiko, nei poreikio domėtis viskuo kas vyksta, ir visomis esamomis visuomenės ir įvairių grupių problemomis. Todėl daug patogiau ir efektyviau perimti vyraujančią populiarią nuomonę.

Vakarai – ne Šiaurės Korėja, bet pamažu juda į tą pusę. Žodžio laisvės ribojimas padėst link ten judėti daug greičiau.

Tai jau nebėra diskusija apie tai, jog kažkas sulygins juodaodžius su beždžionėmis ir pasakys, kad jie turėtų grįžti į Afriką. Toks pasakymas yra užgauliojimas. Tačiau prilyginti įvardžio (jis, ji) naudojimą ar nenaudojimą užgauliojimui yra kas kita, tai yra daug drastiškesni apribojimai. Ką bekalbėti apie tai, kur dar gali nuvesti esama situacija.

Rasistines pažiūras viešai reiškiantis žmogus natūraliai susilauks atsako bei pasekmių, tam neprireiks įstatymų, tokio žmogaus dauguma neklausys. Vakarų visuomenėje tokios pažiūros dažniausiai yra smerkiamos ir ne todėl, kad taip parašyta įstatyme, o todėl, jog požiūris į juodaodžisu bei kitų rasių žmones pasikeitė. Daug žmonių kalbėjo apie juodaodžių teises, apie tai, kad vise esame žmonės. Buvo kalbama, buvo laisvai reiškiama nuomonė ir su laiku keitėsi bei vis dar keičiasi situacija.

Prievarta užčiaupdami žmones, brukdami susigalvotus naujus žodžius ir atimtiadmi kitų laisvę išreikšti savo nuomonę  pagarbos nesusilauksime, draugiškumo ir supratingumo taip pat. Komunistinėse valstybėse žodžio laisvė, įvairių nuomonių bei idėjų skleidimas nebuvo tas dalykas, kuris padeda kurti komunistinę visuomenę, nes ne visi tuo tiki. O jeigu bus abejojančių ir racionaliai savo argumentus viešai išsdėstančių žmonių, kiti gali taip pat susimąstyti. Taip komunizmo nesukursi. Ypač liberalūs žmonės gali nenorėti girdėti kitokių nuomonių, bet neapdairiai ribodami žodžio laisvę jie nesielgia nei humaniškai, nei apgalvotai.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s