Mintys apie”islamofobijos” išpopuliarėjimą ir valstybės bei žiniasklaidos primirštus krikščionis

Paskutiniu metu labai išpopuliarėjo sąvoka “islamofobija”. Kanadoje ji jau yra naudojama kone įstatyminiame lygmenyje (M-103). Anglijoje pasitaiko atvejai, kai vaikai mokyklose mokomi suprati džihadistus ir kodėl jie taip elgiasi, skatinant toleranciją. Taip pat vaikai yra supažindinami su islamu (tikrai ne Medinos versija, ne su Mohamedo biografija (sira), ir ne su hadith), mokomi melstis. Tiek po Mančesterio, tiek po Londono džihadistų atakų, daugelio rūpestis buvo, jog pasipils anti-musulmoniški pasisakymai.
Ir jie pasipila. Nuosaikūs, taikūs, bei tokiam džihadui nepritariantys musulmonai nukečia. Esu mačiusi pasisakymų, jog po tam tikrų įvykių sukilę britai išdaužo taikių musulmonų langus. Moterims, dėvinčioms hidžabą, gatvėje tenka klausytis užgauliojimų. Tai vyksta, to neturi būti.
Phoenix-rally-stop-islam-RTR4Y3N8.jpg
Bet retas, kuris dabar kalba, apie tai, kaip musulmonai analogiškai (nors vargu ar šis žodis tinkamas) egiasi su krikščionimis. 2016 metais Britanija patvirtino veiksmų planą kovai prieš rasistinius, religinius ir etninius nusikaltimus (Action Against Hate 2016). Dar iki to Britanija yra patyrusi ne vieną džihadistų išpuolį ir kitus nusikaltimus iš musulmonų pusės, atrodytų natūralu, jog dėmesio bus skiriama ir ginti krikščionis. Bet, matyt, tik akies kraštelis teko krikščionims, ir kalbant apie religinius nusikaltimus daugiausia dėmesio skirta musulmonams. Nors buvę musulmonai, augę konservatyviose šeimose, atsivertę į krikščionybę, neretai kenča giminių persekiojimus, grasinimus susidorojimu (taip, kai kurie turi salpstytis, kad jų nenužudytų, nes, pasak Mahomedo, nėra baisesnio nusikaltimo, kaip palikti islamą) kankinimais (Hate crime is becoming a weapon to use against Christians). Liberalesnių šeimų ex-musulmomai, bent nebijo būti nužudyti, bet dažnai patiria visišką atstūminą.
Skeptikai ir ateistai daug dėmesio skyrė krikščionybei ir jos kritikai. Natūralu, juk vakarų pasaulyje dauguma tikinčiųjų yra krikščionys. Bet dabar jie kone diskriminuojami ir viršenybė teikiama musulmonams ir kone įstatymais, aktais, politiniu klimatu yra įteisinama islamo “apsauga” nuo kritikos. Ideologiją krikuojantys dažnai išvadinami rasistais (taip, rasistais). Na, o kai kurie turi bijoti mirties (Charlie Hebdo attack: Three days of terror).
Kam įdomu daugiau sužinoti apie tai, ką tenka patirti ex-musulmonams, gali pasiklausyti Sam Harris su Sarah Haider pokalbio (Leaving Islam).
truthhatespeech.jpg
Norėčiau, kad islamas būtų ne mažiau kritikuojamas negu krikščionybė, negu bet kokia kita religija bei ideologija. Norėčiau, jog kiekvienas bent giliau tikintis musulmomas atvirai pasisakytų prieš šariatą tokį, koks jis yra vidurio rytuose, prieš džihadistų atakas ir nenurimtų, kol islamas nebūtų reformuotas taip, kad tokie dalykai išnyktų ir liktų tik istorija. Labai tikėtina, kad tam islamui tektų atsisakyti ar bent jau stipriai pacenzūruoti Medinos koraną, Mahomedo biografiją bei hadith (berods galima juos pavadinti kaip Mahomedo pamomymus), ir analogiškai turėtų išnykti ar būti stipriai pakoreguota šariato teisė. Kas tuomet būtų islamas be šitų dalykų?
Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s