Stambulo konvecija. O kaip vyrai?

Penktadienį (birželio 16 d.) seime buvo diskutuojama apie Europos Tarybos Stambulo konvencijos ratifikavimą. Ši konvencija buvo pasirašyta prieš kelerius metus, ir jos tikslas yra kova su smurtu prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje, bei to prevencija (Council of europe: Istanbul convetion). Dokumentas yra paremtas supratimu, jog smurtas prieš moteris yra lytimi paremta smurto forma ir moterys jį patiria, nes yra moterys. Čia sustosiu. Moterys artimoje aplinkoje patiria smurtą, nes jos yra ne vyrai, o moterys ir prieš jas smurtaujama būtent todėl. Nežinau, galbūt kreivai mąstau, bet turiu stiprios kritikos šiam teiginiui.

Kodėl artimoje aplinkoje smurtaujama? Matomai, yra žmogus, kuriam ne ypač sekasi kontroliuoti savo agresiją bei/ar pyktį (galbūt dėl to, kad išgėrė alkoholio, galbūt dėl to, kad vaikystėje patyrė smurtą ir taip išmoko elgtis, galbūt dėl to, jog genetika tokia ir pasireiškė agresiją skatinantys genai ar hormonai). Kas namuose kentės nuo tokio žmogaus elgesio? Tas, kas bus silpnesnis ir bus arčiau, bus pasiekiamas/pasiekiama. Kadangi dauguma vyrų yra heteroseksualūs, jie linkę šeimyninį gyvenimą pradėti būtent su moterimis. Tad nėra keista, jog namuose nuo agresyvaus vyro labiausiai kenčia moterys ir vaikai (tiek berniukai, tiek mergaitės). Toks vyras savo agresiją gali ir bare išlieti, nes tiesiog bus išgėręs ir lengvai provokuojamas ir tuo metu bus bare. Tai nereiškia, kad smurtas yra paremtas baro aplinka ir nukreiptas konkrečiai prieš baro lankytojus ir dėl to reikia konvencijos, apsaugančios baro lankytojus. Pakanka įstatymų, kurie yra lygūs visiems ir gina asmenis nuo smurto, bei kriminalizuoja tokį elgesį. Manau, ši konvencija turi būti paremta analogišku principu: smurtas apskritai yra blogai ir nuo jo turi būti ginami visi ir neturi būti jokių privilegijų kažkam (nesvarbu ar remiantis lytimi ar kokiu nors kitu faktoriumi),  bei neturi būti diskriminacijos. Netgi pasakyčiau, kad šitoks smurto šeimoje apibrėžimas ir koncetravimasis į konkrečią lytį bei daug mažesnis skiriamas dėmesys analogiškoms kitos lyties problemoms ar net jų ignoravimas yra seksistinis (seksizmas; sex discrimination).

battered

Žinoma, argumentuojama, jog iš pranešamų smurto šeimoje atvejų, didžioji dalis yra nukreipta prieš moteris. Tačiau, kuomet sudarinėjami įstatymai, nėra pabrėžiama, kad antikorupcijos įstatymai skirti politikams ir aukštus postus užimantiems asmenins bei kitiems, remiantis tuo, jog korupcija aukštuose postuose turi daug stipresnes pasekmes ir gali apimti didesnius mastus. Bet kokia korupcijos forma nėra teisėta ir nėra svarbu, kur ji labiau pasireiškia, kur mažiau. Prieš įstatymą visi yra lygūs. To paties aš tikėčiausi ir iš konvencijos, kurios tikslas atitinkamai imtis veiksmų bei keisti įstatymus (raginama, kad ratifikuotų ir atitinkamų veiksmų imtųsi visos ES šalys).

Beje, manau, kad smurtą šeimoje patiriančių vyrų skaičiai yra tikrai nekuklūs. Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje kas trečia smurto šeimoje auka yra vyras (Male victims of demestic abuse; Male victims of domestic and partner abuse 30 key facts; Male victims of family violence). O kai kurie skaičiai JAV, leidžia susidaryti įspūdį, jog moteris artimoje aplinkoje netgi dažniau smurtauja negu vyras (Woman As Aggressor: The Unspoken Truth Of Domestic Violence). Lietuvoje neradau panašios statistikos, 2015 metais užregistruota, jog iš praneštų smurto šeimoje atvejų, tik apie 5% buvo vyrai, kitur teigiama, jog apie 9% vyrų patyrė smurtą iš šeimos nario (Dažniausiai smurtauja vyrai, o kenčia moterys; Moterys ir vyrai Lietuvoje). Bet tokia statistika dar nereiškia, jog realybė ir yra tokia. Nėra vyriška skųstis, jog moteris pakėlė ranką prieš tave. Tegu ji ir silpnesnė (vidutiniškai), tegu ir žalos, tikėtina, padarys mažiau negu vidutinis vyras, tačiau smurtas yra smurtas, nesvarbu, kas jo imasi ir prieš ką. Be kita ko, yra įdomu straipsnis smurto šeimoje prieš vyrus tema, kuriame būtent ir svarstoma, jog vyrai neraportuoja tokių atvejų dėl tam tikrų stereotipų bei įsitikinimų, ir dėl to, jog gėdijasi (Moterų smurtą patyrusių vyrų patirties analizė).

1488622433-945490631

Įstatymai yra sudaryti taip, kad visi būtų lygūs prieš įstatymą. Tačiau ši konvencija bemaž tiesiogiai leidžia suprasti, jog auka yra moteris, o smurtautojas yra vyras: “svarbu imtis smurto prieš moteris prevencijos, ginti aukas bei bausti smurtautojus” (Angl. “…ant to take measures to prevent violence against women, protect its victims and prosecute the perpetrators.”). Bet vyrai taip yra smurto artimoje aplinkoje aukos, o moterys taip pat yra smurtautojos. Analogišką problemą su šia konvencija pastebėjo ir žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, kuris penktadienį seime išsakė savo kritiką ir paragino neratifikuoti Stambulo konvencijos ir jog ji turėtų būti taisytina ir papildyta (2017-06-16 Tarptaut. konf. „Stambulo konvencijos ratifikavimas – kas pasikeistų?“; Dėl Europos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo). Na, po to Vilniaus moterų namų atstovė padovanojo V. Budnikui knygą apie metodines rekomendacijas dėl smurto šeimoje, kad jam “pasaulėžiūra prašviesėtų” ir, kad “eilinė konvencija ginanti moterų žmogaus teises neatrodytų tokia grėsminga”. O po to vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys sukritikavo V. Budniką kaip asmenį (Ad Hominem): “Aš net nesuprantu iš kur jūs šitokias mintis traukiate? Čia yra visiškas absurdas.” Į ką Budnikas atsakė, jog jis naudojasi statistika, o statistika sako, jog 90% smurto atvejų atsitinka pavartojus alkoholio. Kaip supratau jo mintį, alkoholio vartojimą jis sieja su skurdu ir mano, jog tiek alkoholizmas, tiek iš to sekantis smurtas kyla dėl skurdo. Nesu tikra, jog priežastingumas yra būtent toks, bet šis žmogus bent jau pasisako prieš smurtą apskritai ir abejoja, jog smurto priežastis yra paremta lyties pagrindu ir iškelia savo abejones bei siūlo daryti pakeitimus. Bet žinoma, juk jis yra “baisus” žmogus, ir tokias jo abejones bei rėmimąsi statistika reikia ignoruoti ir naudoti ad hominem, o ne konkrečius argumentus paneiginėti, bei gilintis į iškeltus konkrečius klausimus bei pasiūlymus. Moterų namų atstovė dar paantrino, kad ne skurdas yra problema, o jėgos ir galios disbalansas istoriškai susiklostęs tarp dviejų socialinių grupių, moterų ir vyrų santykio, kas skamba it paaiškinimas, paimtas iš trečios kartos feministinio vadovėlio.

Hm, dėl jėgos ir galios disbalanso? Įdomu, vadinasi dėl to, turime ignoruoti, jog istoriškai įstatyminė bazė susiklostė taip, jog visi lygūs prieš įstatymą, jog vakarų kultūra išsivystė taip, kad dabar siekiama panaikinti diskriminaciją ir siekiama lygybės. Turime dabar pamiršti lygybę ir ne apskritai kalbėti apie kovą su smurtu artimoje aplinkoje, bet dėmesį ir privilegijas skirti vienai konkrečiai lyčiai ir būtent lyties pagrindu. Tada žinoma, žodis smurtautojas bei nusikaltėlis automatiškai asocijuojami su vyriška lytimi. “Konvencija kviečia visuomenės narius , ypač vyrus bei berniukus, padėti pasiekti tikslą sukurti Europą, laisvą nuo visų smurto formų prieš moteris ir nuo smurto artimoje aplinkoje” (The convention in brief). Kone tiesiogiai pasakoma, jog smurto priežastis yra vyrai ir viskas išsispręs, jei jie pasistengs nesmurtauti. Bet juk smurtas prieš vyrus ir berniukus taip pat yra blogai. Viena konkreti lytis vėl išskiriama, vyrai, tik neigiamoje šviesoje. Tačiau moterys taip pat smurtauja. Ši konvencija skatina vykdyti įvairias švietimo programas. Kyla klausimas, ko  mes mokysime savo vaikus? Kad berniukai ir vyrai ir blogi ir jie turi nustoti smurtauti  ta, kad moterims ir mergaitėms būtų geriau? Ar ne geriau iš tikro lygybę propaguoti ir teigti, jog smurtas yra blogai, ir nėra gerai, jei nuo to kenčia žmonės. Tam net nereikia lyties pabrėžti.

7c6a6e6eea48444ef9834dcbb45874c2

Vietomis konvencijoje minima, jog smurtas nepateisinamas, nesvarbu, kas yra auka: “Kiekvienas vyras, kiekviena moteris, kiekvienas berniukas ir mergaitė, kiekvienas vaikinas bei mergina turi išmokti, jog smurtas – bet kokia smurto rūšis – nėra teisingas problemų sprendimo būdas ir nei teisingas būdas norint gyventi taikiai.” Sakyčiau, puikiai pasakyta, tačiau po to einantis sakinys skamba taip: “Visi turi suprasti, jog tiek dabar, tiek ateityje smurtas prieš moteris bei smurtas artimoje aplinkoje nėra toleruojamas.” Sutinku, kad moterys neturi kentėti nuo smurto, dar labiau sutinku su tuo, kad turime apskritai netoleruoti smurto, nesvarbu, kas yra jo aukos, ir kas yra smurtautojai.

 

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s