Musulmonai ir jų islamai

Na va, baigiau skaityti Egūno Račiaus knygą “Musulmonai ir jų islamai”. Sakyčiau, ji tikrai buvo verta savo kainos bei laiko.

 

Knygoje buvo stengiamasi atskleisti, kaip tarpusavyje skiriasi musulmonai, kaip skirtingai interpretuojamas islamas bei apimta daugybė sričių: religija, politika, šveitimas, laisvalaikis, menas ir t.t. Krikščionybė juk taip pat nėra vienalytė, turim katalikus, stačiatikius, protestantus, Jehovos liudininkus ir t.t. Tad tikrai buvo įdomu daugiau sužinoti apie musulmonus ir jų kultūrą. Skaitant kritiką apie islamą (nors tai ir būna kritika tam, aks skelbiama Korane, chadysuose ir syroje, ar kritika konservatyvesnioms islamo formoms) nori ar ne, bet susidaro įspūdis, jog islamas yra vienalytis ir jog pati ideologija yra vedanti ne prie geriausio. Nors ir yra aišku, jog ne visi musulmonai yra vienodi, bet kartais toks suvokimas nublanksta.

 

Visgi, knygai turiu ir kritikos. Nors ir buvo aptartos radikalesnės islamo formos, aprašytas džihadzmas, pastebėta, kaip lytinė segregacija įtakoja socialinį gyvenimą, tačiau autorius sėkmingai “išvengė” kontraversiškiausių temų, kurios labiausiai kelia rūpestį. Tiesa, terorizmo išpuoliai buvo paminėti kalbant apie džihadistus, tad duodu didelį pliusą už tai.

 

Kritika:
1. Autorius aprašydamas legalistinį islamą (šariato teisę) apžvelgia tiek švelnesnes tiek griežtesnes formas, tačiau sudaromas įspūdis, jog griežtesnės formos yra iš retesnių interpretacijų ir, jog dauguma islamo teisės klasikų nesutinka su tokia interpretacija. Tačiau taip pat knygoje pateikia tokias citatas iš Korano: “Žudykite juos aptikę”, “Kovokite prieš juos iki neliks sumaišties ir įsiviešpataus Dievo religija”, “Jei baigėsi šventieji mėnesiai, žudyk stabmeldžius, kai tik susidursi su jais, užgrobk juos ir persekiok, ir tykok jų, kada tik įmanoma”. Čia net nėra ką interpretuoti, labai tiesiogiai nurodoma žudyti kafirus (ne musulmonus). Nors kai kuriuose Korano vietose minima, jog kovojama prieš tuos, kurie kovoja prieš islamą (tai jau yra gynyba), tačiau apstu vietų, kur Mohamedas ragina eiti ir žudyti kafirus ten, kur juos sutiksi. Sakyčiau, atsižvelgiant į tokias citatas, švelnesnysis interpretavimas yra labai sveikintinas, tačiau tai jau yra išvedžiojimas ir nutolimas nuo to, ką iš tikrųjų skelbė Mohamedas. Ir žmonės, kurie dėl to kritikuoja islamą, turi labai svarų pagrindą.

 

2. Autorius nelabai gilinosi į tai, jog Saudo Arabijoje akmenimis užmėtomi homoseksualai, jog išprievartautos moterys neretai pačios nubaudžiamos užmėtymu akmenimis, jog Europoje daug kur vaikšto šariato patruliai, kurie moterims tiesiogiai liepia apsirengti padoriai ir prižiūri, kad būtų laikomasi šariato teisės.

 

3. Gal to pasėkoje, o gal ir ne autorius padarė neteisingas išvadas apie dešiniųjų partijų iškilimą Europoje. Citata: “Šie (musulmonų ir nemusulmonų susikirtimai Europoje) ir panašūs didesnio ir mažesnio rezonanso incidentai tarp europiečių nemusulmonų, ne be žiniasklaidos pagalbos, pamažu suformavo musulmonų kaip nepritampančios (nenorinčios ar negebančios) ir net pavojingos žmonių kategorijos įvaizdį. O todėl Europoje suvešėjo kultūrinio rasizmo atmaina – muslimofobija, dažnai slepiama po antiimigracine retorika, bet vis labiau pasireiškianti atviromis formomis”. Na ne, hidžabo draudimai, reakcijos į knygas, kritikuojančias islamą nesudaro pagrindo, dėl ko žmonės baiminasi didėjančio musulmonų populiacijos procento jų šalyse. Yra kur kas daugiau svarbių dalykų, kurie neramina europiečius: šariato patruliavimas; europiečių moterų išprievartavimai, kurie dažnai arba nebaudžiami, arba musulmonams prievartautojams taikomos gerokai lengvesnės bausmės, negu europiečiams prievartautojams; musulmonų protestuotojai gatvėje su tokiais plakatais kaip “Islamas užvaldys pasaulį”, “Įkalinkit tuos, kurie įžeidžia islamą”, “Tegu dievas prakeikia karalienę”, “Sunaikinti britų policiją” ir t.t. Autorius pastebėjo, jog žiniasklaida išpopuliarino įvykius, kurie leidžia susidaryti neigiamą įspūdį apie musulmonus, bet nepastebėjo, jog žiniasklaida vadinamas “islamofobiškas” nuomones dabar kritikuoja ir neskelbia nepatogių prievartavimo statistikų. Nutylėjo, jog žmonės, kurie sako, turiu daug gerų draugų musulmonų ir neturiu nieko prieš musulmonus, bet turiu daug kritikos islamui ir tam, kas vyksta mano šalyje, vadiname rasistais, islamofobais, melagiais ir t.t. Nutylėjo, jos iš tikrųjų nemažai musulmonų nesiasimiliuoja su vietiniais gyventojais Europoje ir nenori to, o reikalauja šariato teisės. Tai nėra menamas įsivaizdavimas, jog musulmonai nenori perimti europietiškų vertybių, nemaža dalis jų iš tikro siekia, jog įsivyrautų konservatyvios musulmoniškos vertybės. Na, ir ne mažiau reikšmingi yra teroristiniai išpuoliai, nes yra baisu gyventi mieste, kuriame nekalti žmonės miršta Alacho vardan.

 

Tai tokia mano kritika. Skaitant tą knygą man buvo svarbu daugiau sužinoti apie islamą bei musulmonus, taip pat rūpėjo, jog būtų atsakyta į tam tikrus klausimus. Kritika, kurią išsakiau, parodo, jog ne visus atsakymus gavau, bei ne visi atsakymai man patiko.

 

Žinoma, knyga nėra stora, ji negali apimti visų problemų susijusių su islamu bei musulmonais, tačiau autorius paskubėjo padaryti tam tikras išvadas, dėl ko labiausiai jį ir kritikuoju. Bet nepaisant to, tai tikrai vertas laiko skaitinys, tačiau, kaip ir su dauguma knygų bei rašinių, geriausia pasiskaityti skirtingų autorių ir skirtingų nuomonių, kad nesusidarytum vienpusiško vaizdo. Daugeliu atvejų, ši knyga tikrai praplės akiratį.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s